Grain chemical composition of different varieties of winter cereals

Abstract

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvoje išaugintų 20 veislių žieminių kviečių, rugių ir kvietrugių cheminę sudėtį. Siekiant nustatyti juose esantį žalių baltymų, žalių riebalų, žalių pelenų, žalios ląstelienos ir aminorūgščių kiekius, atliktas įvairių javų grūdų tyrimas. Apskaičiuotas javų grūdų cheminės sudėties komponentų (išskyrus aminorūgštis) Pirsono koreliacijos koeficientas. Vertinant visų tirtų veislių javus, didžiausia žalių baltymų koncentracija nustatyta veislės ‘SW Talentro’ kvietrugiuose, mažiausia –‘Palazzo’ (P < 0,05) rugiuose. Iš visų tirtų kviečių veislių ‘Mariboss’ grūdai turėjo didžiausią kiekį (P < 0,05) žalių riebalų (1,56 % SM) ir žalios ląstelienos (2,19 % SM). Iš visų tirtų rugių veislių didžiausias ir dominuojantis vidutinis kiekis (P < 0,05) neutralaus detergento tirpale netirpios ląstelienos nustatytas veislės ‘Matador’ (20,59 % SM) grūduose. Kviečių grūdai turėjo didelius kiekius (P < 0,05) rūgštaus detergento tirpale netirpios ląstelienos (‘Rigi’) ir rūgštyje išplauto lignino (‘Mariboss’). Taip pat nustatyta itin stipri koreliacija tarp atskirų grūdų ląstelienos frakcijų, t. y. tarp hemiceliuliozės bei neutralaus detergento tirpale netirpios ląstelienos (r = 0,99) ir rūgštaus detergento tirpale netirpios ląstelienos bei celiuliozės (r = 0,93) kiekių. Neigiama koreliacija (r = −0,83) nustatyta tarp žalių baltymų ir ekstrakto be azoto. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, lyginant su kitomis tirtomis javų veislėmis, veislių ‘Zentos’ kviečių, ‘Dankowskie Amber’ rugių ir ‘SW Talentro’ kvietrugių grūdai sukaupė didesnį kiekį aminorūgščių. Tyrimo duomenimis, įvairių veislių kvietrugių grūdų cheminė sudėtis (žalių baltymų, pagrindinių aminorūgščių, ekstrakto be azoto, neutralaus detergento tirpale netirpios ląstelienos kiekiai [...].