THE CHALLENGES IN REDUCING CRIMINAL RECIDIVISM

Abstract

Recidyvizmas yra terminas, kuriuo apibūdinamas asmens grįžimas prie nusikalstamų veiklų; tarp pasekmių: pakartotinas suėmimas, nuteisimas, įkalinimas. Įkalintieji asmenys sudaro didelės rizikos grupe, kuri, palyginus su kitais prasižengusiaisiais, daugiau kainuoja visuomenei, padaro nusikalstamų, taip pat ir brutalių, veikų. Daugelis studijų siekė atleisti veiksnius, dėl kurių asmenys grįžta prie nusikalstamų veikų, taciau studijose dažnai nelengvai pavykdavo surinkti tinkamą imtį, apibrėžti recidyvizmą. Reabilitacija gali prisidėti prie recidyvizmo mažinimo; o programos, kurios akcentuojama tik bausmė, tikėtina, menkiau prisidės prie recidyvizmo mažinimo. Socialinė sanglauda dažnai paliekama parastėje, akcentuojant kontroliavimo modelius (taip pat ir įkalinimą); taciau svarbu įkalinimo įstaigose plėtoti profesinį rengimą, priklausomybių įveikos programas. Tikimybinė atranka būtina, vykdant tokių programų efektyvumo matavimus, tokiu būdu kuriant pamatus empiriniais įrodymais pagrįstą praktiką.